- Laimiukas
Knyginėjimai: nuo medaus statinės iki kalbančio arklio

Kas bendro tarp Mikės Pūkuotuko,
Alisos stebuklų šalyje ir Pepės
Ilgakojinės? Gal skraidantis drakonas?
Deja, ne. Gal kalbantis dviratis? Irgi
ne. Jei pagalvojote apie sumuštinį su
keturiomis kojomis, vėl prašovėte.
Ogi viskas daug paprasčiau. Knygos,
kuriose gyvena šie herojai, priskiriamos
nonsenso literatūrai. Tai toks
pasakojimas, kuriame galima sumaišyti
vyšnių uogienę su penkiomis pušimis
ir padauginti iš stiklinės juoko. Kitaip
tariant, čia negalioja įprastinės taisyklės
ir kelio ženklai. Aprašomi pasauliai tokie
beprotiški, kad norisi nerti į knygą kaip į
šilčiausią patalą. Susipažinkite su keletu
iš jų.

L. Kerolio knygoje „Alisa stebuklų
šalyje“ pasakojama istorija apie
auksaplaukę mergaitę. Sykį ji
šmurkštelėjo į triušio olą ir nukeliavo
į nematytą pasaulį. Jame gyveno
kalbantis katinas, piktoji karalienė,
pelė snaudalė ir daugybė keisčiausių
padarų. Tokioje kompanijoje nuotykiai
laukia už kiekvieno kampo. Jei dažnai
vaikotės triušius ir mėgstate olas,
paskaityti, kaip stebuklų šalyje sekėsi
Alisai, tiesiog būtina.
Kažkur tarp gūdžių miškų driekiasi
Pūkuotynė. Skamba taip šiltai, kad
iškart norisi apkabinti savo geriausią
draugą arba gatvėje sutiktą šunelį.
Pūkuotynėje gyvena labai menko
protelio meškiukas Mikė Pūkuotukas.
Labiau už viską jis mėgsta medų ir leisti
laiką su savo geriausiu draugu Paršeliu.
Šią istoriją papasakojo britas
A. A. Milnas. Pasakojama, kad jis
pats buvo neregėtas smaližius ir šalia
rašomojo stalo visada laikydavo šviežio
medaus statinaitę.