Knyginėjimai: nuo medaus statinės iki kalbančio arklio

Kas bendro tarp Mikės Pūkuotuko,

Alisos stebuklų šalyje ir Pepės

Ilgakojinės? Gal skraidantis drakonas?

Deja, ne. Gal kalbantis dviratis? Irgi

ne. Jei pagalvojote apie sumuštinį su

keturiomis kojomis, vėl prašovėte.

Ogi viskas daug paprasčiau. Knygos,

kuriose gyvena šie herojai, priskiriamos

nonsenso literatūrai. Tai toks

pasakojimas, kuriame galima sumaišyti

vyšnių uogienę su penkiomis pušimis

ir padauginti iš stiklinės juoko. Kitaip

tariant, čia negalioja įprastinės taisyklės

ir kelio ženklai. Aprašomi pasauliai tokie

beprotiški, kad norisi nerti į knygą kaip į

šilčiausią patalą. Susipažinkite su keletu

iš jų.

L. Kerolio knygoje „Alisa stebuklų

šalyje“ pasakojama istorija apie

auksaplaukę mergaitę. Sykį ji

šmurkštelėjo į triušio olą ir nukeliavo

į nematytą pasaulį. Jame gyveno

kalbantis katinas, piktoji karalienė,

pelė snaudalė ir daugybė keisčiausių

padarų. Tokioje kompanijoje nuotykiai

laukia už kiekvieno kampo. Jei dažnai

vaikotės triušius ir mėgstate olas,

paskaityti, kaip stebuklų šalyje sekėsi

Alisai, tiesiog būtina.

Kažkur tarp gūdžių miškų driekiasi

Pūkuotynė. Skamba taip šiltai, kad

iškart norisi apkabinti savo geriausią

draugą arba gatvėje sutiktą šunelį.

Pūkuotynėje gyvena labai menko

protelio meškiukas Mikė Pūkuotukas.

Labiau už viską jis mėgsta medų ir leisti

laiką su savo geriausiu draugu Paršeliu.

Šią istoriją papasakojo britas

A. A. Milnas. Pasakojama, kad jis

pats buvo neregėtas smaližius ir šalia

rašomojo stalo visada laikydavo šviežio

medaus statinaitę.