• Laimiukas

Sen Mišelio kalnas

Su Laimiuku keliavo Indrė Žilinskaitė ir Renata Rimkutė



Sen Mišelio kalnas (pranc. Mont-Saint-Michel) – uolėta, beveik apvalios formos salelė prie Mont-Saint-Michel įlankos tarp Bretanės ir Normandijos (šiaurinė Prancūzija). Kalnas tampa sala tik esant dideliam potvyniui. Saloje yra Viduramžių sienos ir bokštai, kaimelis, aukščiausias taškas – garsus vienuolynas, nuo seno svarbus piligrimystės istorijai, turintis tvirtovę ir kalėjimą. Vienuolyno bažnyčia pastatyta dar XI amžiuje, pasižymi gotika. Išorinėms vienuolyno sienoms būdingi karinės tvirtovės ir paprasto religinio pastato bruožai. Kaimelyje išlikę pastatų nuo XV a.


Įdomūs faktai:

● Šį vienuolyną-tvirtovę teisėtai vadina aštuntuoju pasaulio stebuklu.

● Sen Mišelio kalnas-sala yra unikalus. Pasaulyje vienišam kalnui vidury idealiai plokščios lygumos varžovų nėra: kalnas karūnuojamas rūsčiu vienuolynu ir apjuostas neprieinamomis sienomis.

● Kalne yra viduramžiškas miestelis su mažytėmis vingiuotomis gatvelėmis.

● Didžiausi Europoje potvyniai du kartus per parą paverčia kalną neprieinama sala, o apylinkių lygumą – vandenynu.

● Didžiausias įspūdis turistui – netikėtas Sen Mišelio kalno pasirodymas horizonte: kai aplink plyti absoliuti plokščia lyguma, apdžiuvusios pievos, jose besiganančios avys, nesibaigiantis vandens paviršius ir vidury tokio peizažo – kalnas su vienuolynu.

● Kartą per du dešimtmečius galima pasigėrėti „superpotvyniu“. Kai potvynio amplitudė pasiekia 14 m ribą. Didžiojo atoslūgio metu jūra atsitraukia nuo kranto net 25 km, o prasidėjus potvyniui netikėtai greitai atbėga.

● Atoslūgio metu patyrę gidai vedžioja norinčius pasivaikščioti apsinuoginusiu dugnu aplink vienuolyną ar link išlindusių salelių.


Kaip pasakoja legenda, Avranšo vyskupui Oberui tris kartus sapne apsireiškė Šv. Mykolas, liepdamas jo garbei pastatyti bažnyčią.Tačiau vyskupas vis abejojo, ar teisingai suprato sapne apsireiškusio šventojo norą, ir statyti bažnyčios neskubėjo. Kai trečiojo sapno metu Šv. Mykolas, primindamas savo įsakymą, pirštu nutvilkė vyskupo kaktą, Oberas suprato, kad privalo paklusti nedelsdamas.

Aštuntojo amžiaus pradžioje ant Tombe kalno buvo pastatyta koplyčia. Bėgant amžiams koplyčia išgarsėjo. Ją lankė piligrimai ieškodami Arkangelo globos. Taip Tombe kalnas tapo Šv. Mykolo kalnu. Vienuolynas gimė 966 metais, kada čia įsikūrė vienuolika benediktinų vienuolių. Įsikūrę ant Šv. Mykolo kalno, benediktinai sukūrė ir jo mitą. Metraštininkai aprašė stebuklus ir apsireiškimus kalno viršūnėje taip, tarsi Kalnas ir įlanka būtų biblijiniai. Šioje smėlio, dangaus ir jūros aplinkoje atsirado vienuolynas, labiau primenantis citadelę. Čia dažnai susimaišo žemė, dangus ir vanduo, įgaudami pilkšvą spalvą. Klimatas labai kontrastingas, priklauso nuo metų laikų kaitos: lietinga, dominuoja stiprūs jūriniai vakarų vėjai. Dažnai kyla rūkas, kuris būna tikra katastrofa, nes dingsta bet kokie ženklai, todėl bažnyčios varpai skambindavo kilus rūkui, kad maldininkai galėtų orientuotis aplinkoje. Judantis smėlis rimtas pavojus einantiems. Atėjimas į Kalną nebuvo lengvas, tad sakydavo: ”Jei susiruošei į Kalną, parašyk testamentą”.


Į „tikėjimo tvirtovę“, kaip buvo vadinamas Sen Mišelis, galima patekti praėjus Karališkuosius vartus su pakeliamuoju tiltu. Už jų – vienintelė Grand rue gatvė, besiraizganti aukštyn link vienuolyno komplekso. Gatvė pilna parduotuvių, restoranų, viešbučių, yra merija, bažnyčia ir net kapinės. Nuolatinių gyventojų apie trisdešimt. Jie daugiausia aptarnauja turistus.

Sen Mišelis – iš tikrųjų, miestelis, o ne uola jūroje. Jis išaugo kartu su vis didėjančiu piligrimų srautu, nes čia atvykusius maldininkus reikėjo pamaitinti ir apgyvendinti.

Norint patekti į vienuolyno teritoriją ir pirmiausia įeiname į bažnyčią, nuostabų statinį, kur persipina romaninis ir liepsnojančios gotikos stiliai. Bažnyčia visiškai tuščia, praradusi visą dekorą. Užtat galima gerai apžiūrėti jos struktūrą ir senąjį akmenų klojinį. Po bažnyčios visu grožiu suspindi kluatras, vadinamas „La Merveille“ („Stebuklas“), kuris buvo skirtas maldoms ir apmąstymams. Kluatras – tai vidinis kiemelis apsuptas dviejų eilių kolonomis ir galerija. Įdomiausia tai, kad jis yra ne ant žemės, o pačiame aukščiausiame vienuolyno išsidėstymo lygyje ir viešpatauja virš kitų vienuolyno statinių.

Penkioliktame amžiuje tapo kalėjimu – čia buvo įkalinami politiniai kaliniai. Vienuolynas buvo uždarytas 1790 metais ir tapo valstybiniu kalėjimu. Prasidėjus „romantizmo epochai“ irįvedus “istorinio paminklo“ sąvoką – kalėjimas Sen Mišelyje buvo likviduotas. Vienuolyną grąžinovienuoliams, o valstybė ėmėsi restauravimo darbų. Laimei, Sen Mišelis seniai liovėsi būti karine tvirtove.



2020 m. SRTRF skyrė 9 000 eur paramą projektui „Atrakink paslaptingą knygų pasaulį“ žurnalo „Laimiukas“ puslapiuose ir
3000 eur paramą projektui „Skaitydamas kuriu save“ tinklalapyje www.laimiukas.com

© 2020, Leidykla „Nieko rimto“, žurnalas „Laimiukas, apipavidalinimas Morta Gerbenytė. Proudly created with Wix.com

This site was designed with the
.com
website builder. Create your website today.
Start Now